aprūkėlis

aprū̃kėlis, -ė smob. (1) 1. nešvarus, aprūkęs daiktas: Gyvena tokioj aprū̃kėlėj trioboj su aukštiniu Grž. 2. prk. nešvarus, nevalyvas, tamsus žmogus: Kam jūs duodat tai aprū̃kėlei duoną minkyt? Arm. Visada buvo tokie aprū̃kėliai, šviesios dienos nematė Ds.